- pračiukinti
- 2 pračiùkinti 1. tr. pralinksminti, atgaivinti: Pračiukino jis mus visus rš. | refl.: Reikia paieškoti kuo prasičiukinti rš. Kūlėjai išėjo iš klojimo oran prasičiùkinti (prasivėdinti) Bgs. 2. refl. išaugti, išsitaisyti: Buvo tokis suskurdęs vaikas – žiūrėk, ėmė ir prasičiùkino Rdm. \ čiukinti; išsičiukinti; pračiukinti
Dictionary of the Lithuanian Language.